Žmonėms su negalia kasdienės situacijos reikalauja daugiau jėgų – sunkiau užlipti laiptais, apsipirkti, susitvarkyti namuose, nueiti pas gydytoją. Kitiems pagalbos reikia valgant ar bandant kažką pasakyti, orientuojantis aplinkoje, kliūtimis gali tapti netgi durų slenksčiai.

Siekiant palengvinti žmonių su negalia kasdienybę, valstybė suteikia galimybę gauti asmeninio asistento pagalbą. Paslauga, kuri šiuo metu teikiama beveik visose Lietuvos savivaldybėse, naudojasi vis daugiau žmonių. Ji leidžia asmenims su negalia jaustis savarankiškesniems, taip pat padeda sumažinti artimųjų naštą, suteikdama jiems galimybę dirbti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už asmenį su negalia, o atlikti kartu su juo. Asmeninė pagalba visada pritaikoma prie individualių žmogaus poreikių. Ji gali būti teikiama tiek namuose, tiek bendruomenėje, kad žmogus galėtų kuo aktyviau dalyvauti visuomenėje, bendrauti, dirbti ar mokytis.

Asmeninio asistento pagalbą gali teikti žmogus, kuris su negalia turinčiu asmeniu nėra susijęs artimais giminystės ar santuokiniais ryšiais ar nėra asmuo, su kuriuo žmogus su negalia gyvena ir tvarko bendrą ūkį neįregistravęs santuokos, taip pat nėra asmens su negalia globėjas ar rūpintojas.

Ką daro asmeninis asistentas?

  • teikia jam pagalbą atliekant darbus ir vykdant veiklas (atliekant kartu, bet ne už asmenį), kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse;
  • teikia individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padeda apsirengti, nusiprausti, nusimaudyti, pasinaudoti tualetu ir kt.);
  • lydi į sveikatos priežiūros ar kitas institucijas, įstaigas, organizacijas, darbovietę, laisvalaikio praleidimo vietą ir kt.;
  • teikia pagalbą judant įvairiais paviršiais;
  • padeda maitinimosi procese (paruošia stalo įrankius, padeda juos pakelti ir palaikyti valgymo metu, padeda planuoti mitybą ir kt.);
  • padeda bendrauti ir išreikšti mintis, palaikyti pokalbį;
  • padeda orientuotis laike ir aplinkoje, laikytis dienos režimo;
  • padeda ugdytis savivoką ir pasitikėjimą savimi;
  • padeda tvarkytis su finansiniais reikalais (pavyzdžiui, suplanuoti išlaidas ar susimokėti sąskaitas);
  • skatina būti socialiai aktyviam – dalyvauti bendruomenės veiklose, susitikimuose ar renginiuose;
  • padeda organizuoti poilsį ir laisvalaikį pagal žmogaus pomėgius ir galimybes.

Ko asmeninis asistentas nedaro?

Asmeninis asistentas nėra nei slaugytojas, nei mokytojas, nei namų tvarkytojas – jo tikslas padėti žmogui išlikti savarankiškam, o ne atlikti darbus už jį. Todėl asmeninis asistentas:

  • neatlieka už žmogų buities ar namų ruošos darbų;
  • nevykdo slaugytojo, slaugytojo padėjėjo, mokytojo, mokinio padėjėjo, studijų padėjėjo, darbo asistento funkcijų;
  • neteikia pagalbos priimant kasdienius sprendimus;
  • nedalyvauja medicininės reabilitacijos veiklose;
  • nepriima sprendimų už žmogų ir neatstovauja jo institucijose;
  • nelydi vaikų iki 8 metų į ugdymo įstaigas ar iš jų, neatstovauja vaikui iki 18 metų;
  • nepadeda tėvams ar globėjams atlikti priežiūros pareigų, kurias jie turi vykdyti patys;
  • nedalyvauja socialinėse ar ugdymo veiklose, kurias teikia kitos įstaigos.

Kas gali gauti pagalbą?

Asmeninio asistento pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šis poreikis yra nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Tokios pagalbos poreikį dvejiems metams nustato socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.

Asmeninės pagalbos poreikis nevertinamas ir asmeninė pagalba neteikiama asmenims, kurie gauna slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas gydymo įstaigoje, arba socialines paslaugas stacionarioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Pirmumo teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurie:

  • yra vyresni nei 14 metų ir mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
  • dirba arba ieško darbo, naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis pagalbos įsidarbinant paslaugomis;
  • gyvena vieni.

Pageidaujant gauti asmeninę pagalbą, asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikti prašymą bei kitus numatytus dokumentus.

Kiek kainuoja asmeninio asistento paslauga?

Jei žmogui su negalia paskirta ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, asmens mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis neturi viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir 20 arba 30 proc. jo gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).

Jeigu asmeniui su negalia nėra skiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio.

Jeigu žmogaus su negalia, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės nei 442 Eur (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai) asmeninė pagalba jam teikiama nemokamai.