Išgirdus tokią sumą, daugeliui kyla klausimas: kaip tai įmanoma apmokėti, jeigu vidutinė
senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 670 eurų?

Nors skaičiai gali gąsdinti, didžiąją dalį išlaidų gali kompensuoti valstybė. Todėl senjorams
senelių namai yra prieinami daug labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasidomėkite senelių
namų pasiūla ir savo galimybėmis, lengviausia tai padaryti – pasinaudojus didžiausiu
nemokamu senjorų namų ir slaugytojų katalogu Lietuvoje Slauga24.lt.

Kiek kainuoja senelių namai Lietuvoje?

Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja – vienur gyvenimas kainuoja apie 900
eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Vidutinė kaina šalyje šiuo metu yra apie 1500
eurų.


Į kainą dažniausiai įeina:

  • gyvenamoji vieta;
  • 3–5 kartus per dieną tiekiamas maitinimas;
  • pagalba kasdienėje veikloje;
  • asmens higienos priežiūra;
  • drabužių skalbimas ir tvarkymas;
  • užimtumo organizavimas, socialinės veiklos;
  • medicininė priežiūra ar slauga (priklausomai nuo poreikių).

Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos
buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga
nuolatinė slauga.

Kas dengia skirtumą tarp pensijos ir kainos?

Svarbiausia žinoti, kad senjorui mokėti visos sumos nereikia. Pagal nustatytą tvarką už globą gali
būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė.

Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą
apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas
reikalingas paslaugas globos namuose.

Detaliai apie kompensacijų skaičiavimo tvarką, ką svarbu žinoti dėl specialiųjų poreikių ir visą
kreipimosi procesą – skaitykite Slauga24.lt straipsnyje: Kiek kainuoja senjoro apgyvendinimas
socialinės globos namuose?

Kiek pinigų lieka pačiam senjorui?

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad po visų atskaitymų žmogui turi
likti bent dalis jo pajamų – dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms:
smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos
namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.

Ar reikia mokėti už turimą turtą?

Dažnai kyla klausimas, ar apsigyvenus globos namuose teks „atiduoti butą“. Atsakymas – ne. Turto
nereikia užstatyti ar perrašyti. Tačiau jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą
normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis – apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis
mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.

Ar valstybės kompensacija galioja ir privačiuose globos namuose?

Vis dar gajus įsitikinimas, kad valstybės parama galioja tik valstybės ar savivaldybių globos
namuose. Tačiau iš tiesų kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi
socialinės globos licenciją.

Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią
pasiūlo savivaldybė.

Kaip sužinoti, kiek kainuos konkrečiai?

Kadangi apgyvendinimo senelių namuose kainos skiriasi pagal vietovę, įstaigą ir žmogaus poreikius, patogiausia jas pasitikrinti vienoje vietoje. Tam sukurtas katalogas Slauga24.lt, kuriame galite matyti:

  • visų licencijuotų globos namų sąrašą;
  • kainas ir paslaugas;
  • užimtumą ir laisvas vietas;
  • kontaktus užklausai pateikti.

Svarbiausia žinoti – senjorams net ir su vidutinėmis pajamomis senelių namai yra prieinami.
Tinkamiausią vietą, kurioje būtų gera ir saugu gyventi, padės išsirinkti Slauga24.lt.