Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Vienas iš galimų sprendimų – apgyvendinimas senelių globos namuose, kur užtikrinama saugi ir sveika aplinka, nuolatinė priežiūra.

Nusprendus keisti gyvenimą, gali kilti daug klausimų: nuo emocinių iki praktinių, susijusių su dokumentų tvarkymu ir pasirinkimu, kurie globos namai būtų tinkamiausi.

Rūpinimasis artimųjų senatve – didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius, kaip pradėti procesą, kad senjorų apgyvendinimas senelių globos namuose būtų kuo sklandesnis ir labiau atitiktų tiek jo, tiek artimųjų poreikius.

Kreipimasis į savivaldybę

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Senjoras ar jo artimasis gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybę ar elektroniniu būdu, naudojantis SPIS sistemos elektronine paslauga (www.spis.lt) ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui.

Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jei už ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas planuojama mokėti savo lėšomis, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į pasirinktus globos namus, kur paslaugų kaina bus apskaičiuota įstaigos patvirtintus įkainius.

Socialinių paslaugų poreikio vertinimas

Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Pagal nustatytą tvarką įvertinami asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.

Senjorui gali būti skirta socialinė priežiūra, apimanti pagalbą į namus, socialinių įgūdžių palaikymą, taip pat dienos socialinė globa ar  kitos paslaugos, palengvinančios senyvo amžiaus žmogaus kasdienybę namuose.

Ilgalaikės socialinės globos paslauga senjorų namuose skiriama tik tada, kai socialinės paslaugos į namus yra neveiksmingos, dienos metu teikiamų paslaugų nepakanka ir reikalinga nuolatinė slauga bei priežiūra.

Specialiųjų poreikių nustatymas

Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad pensinio amžiaus žmogus, jeigu jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, nėra laikomas nesavarankišku ar neįgaliu.

Kreipimasis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją ligoninės stacionare (pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas), kad būtų nustatyti asmens specialieji poreikiai, gali būti dar vienas neišvengiamas žingsnis, siekiant gauti valstybės ar savivaldybės finansuojamą vietą senelių globos namuose.

Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Asmenims gali būti nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros specialieji poreikiai, kurie būna pirmojo arba antrojo lygio.

Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio – didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos poreikio.

Kainos ir finansavimo galimybės

Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai – įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senjoro apgyvendinimas gali būti finansuojamas valstybės ar savivaldybės ir privačiuose senelių namuose, svarbu, kad globos įstaigą turėtų licenciją, leidžiančia verstis šia veikla.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė – 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.

Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.

Globos namų pasirinkimas

Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Socialinių paslaugų platformoj www.slauga24.lt rasite licencijuotus globos namus, galėsite peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas, lokaciją bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.

Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Senjorui ar jo artimiesiems nereikia vykti į globos namus ir teirautis dėl paslaugų – visą procesą koordinuoja savivaldybė.

Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose. Jei tuo metu vietų nėra, senjoras įrašomas į laukiančiųjų eilę ir informuojamas, kai atsiranda laisva vieta.